Prancūzų buldogų veislės standartas
Prancūzų buldogo spalva
Priežiūra, auklėjimas, veisimas
Klubo prancūzų buldogų veislynai
Skelbimai
(vados, šuniukai, dingę/rasti)
Prancūzų buldogai: šunys, turintys humoro jausmą
Pasakojama, kad 19-to amžiaus pačioje pradžioje darbininkai iš Anglijos vyko ieškoti darbo į Prancūziją. Kartu pasiėmė ir savo augintinius mažesniuosius buldogus, kurie pas juos buvo laikomi fermose, paprastai tam, kad išgaudytų žiurkes. Atvykę į Prancūziją ir pristigę lėšų – parduodavo savo šunis.
Tiesa, patys prancūzai linkę tvirtinti, kad pirmieji šunys buvo išvesti būtent Prancūzijoje, kergiant vietines šunų veisles (mopsus, grifonų brabansonus).
Taigi, prancūzų buldogų kilmė iki šiol nėra aiški, bet faktas – šios veislės atstovai savo išvaizda ir charakteriu papirko Prancūzijos menininkų ir aukštuomenės širdį, taip išsikovodami pripažinimą ir populiarumą.
Ir kaip gali nesužavėti tos išraiškingos veido mimikos, didelės ausys ir kitos savybės. Į juos galima žiūrėti nepaliaujamai – lyg žiūrėtum seną gerą komedijos žanro filmą!
Keletas istorinių faktų
1898 metais Prancūzijos kinologų klubas (Société Centrale Canine) oficialiai pripažino prancūzų buldogus ir suteikė jiems veislės standartą, kuriame buvo nustatytos veislės išvaizdos, dydžio, spalvų ir kitos savybės. Šis oficialus pripažinimas suteikė prancūzų buldogams tarptautinį pripažinimą ir prisidėjo prie jų populiarumo augimo.
Taigi, nors oficialus veislės pripažinimas įvyko 1898 metais, prancūzų buldogai jau seniai buvo dalis Prancūzijos kultūros ir miesto gyvenimo. Pirmasis veislės klubas buvo įkurtas 1880 metais Paryžiuje ir dar iki veislės standarto patvirtinimo 1888 metais vyko ir pimoji prancūzų buldogų paroda įvyko. Parodoje dalyvavo apie 30 prancūzų buldogai, kurie buvo rodomi ir vertinami pagal savo išvaizdą ir kitas savybes
FCI (Fédération Cynologique Internationale), tarptautinė kinologijos organizacija, oficialiai pripažino prancūzų buldogų veislę ir sudarė jos veislės standartą 1931 metais. Priskyrė ją IX grupei (Nr. 101). Nuo to laiko kartais veislės standartas yra neženkliai pakoreguojamas, patikslinamas. Paskutinė aktuali redakcija nuo 2023 metų.
Pirmieji prancūzų buldogai Lietuvoje
Nors pasaulyje veislė populiari buvo jau nuo 19-to amžiaus, tačiau į mūsų kraštą jie atkeliavo palyginti neseniai. Tik 1980 m. į Lietuvą buvo atvežti pirmieji šunys, kurie davė pradžią lietuviškiems prancūzų buldogams. Daugelyje kilmės dokumentų galima rasti šiuos vardus: ŽOFLIN IKA (sav. Pruss), BONA (sav. Arlauskienė), ARBI-VIVA (sav. Račiūnas), ABBA (sav. Manžinskaitė), GIJA-GIVA (sav. Rastenis), BOJA (sav. Matulis) ir LORD. Labiausiai norėtųsi paminėti ŽOFLIN-IKA, kurios palikuonių vardus galima rasti tarp Lietuvos prancūzų buldogų čempionų.
Pirmasis prancūzų buldogas, 1992 m. užregistruotas Lietuvos šunų veislių knygoje, buvo patinukas ATOSS (sav. L. Potapienė). Jis tapo pirmuoju Lietuvos prancūzų buldogų čempionu.
Tikslius duomenis apie pirmuosius, kitos nei tigrinės spalvos prancūzų buldogus Lietuvoje, identifikuoti sudėtinga, bet pirmasis rusvos (smėlio) spalvos prancūzų buldogas, vardu ARMANI, į klubą atkeliavo 2004 metais.
Taigi, nors veislė Lietuvoje sąlyginai nėra seniai, bet Lietuvos veisėjai jau gali didžiuotis savo išveistų šunų ir jų palikuonių tarptautiniu pripažinimu. Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klube pirmasis tarptautinis čempionas buvo ELIT BRENDIS MEDAUS KVAPAS (sav. R. Vaitkunskienė). Šis prancūzų buldogas, gimęs Lietuvoje, yra daugkartinis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos tarptautinių parodų nugalėtojas. Jis nusifilmavo vaidybiniame filme „Colett“, kur atliko garsios prancūzės kino žvaigždės, rašytojos ir žurnalistės, aktorės Colett (Gabriele Sidony) mylimiausio prancūzų buldogo Tobio vaidmenį.
Šiuo metu Lietuvoje turime jau ne vieną dešimtį prancūzų buldogų gavusių tarptautinio grožio čempiono titulus.