Mopso veislės istorija

Mopso spalva

Priežiūra, auklėjimas, veisimas

BOAS

Klubo mopsų veislynai

Skelbimai
(vados, šuniukai, dingę/rasti)

Veislės standartas

Mopsų veislės standartas FCI Nr. 253

KILMĖS ŠALIS: Kinija
VEISLĖ SUKURTA: Didžiojoje Britanijoje.
Oficialus galiojantis standartas paskelbtas: 2023-08-10.
VEISLĖS PASKIRTIS: Šuo kompanionas.

FCI KLASIFIKACIJA: Grupė 9 – Kompanionai ir  dekoratyviniai šunys.

Sekcija 11 – Mažieji molosų tipo šunys.

Nereikia darbinių savybių bandymų.

TRUMPA KILMĖS ISTORIJA: Įvairiai spėjama kur atsirado veislė, kuri atrodo kaip kilusi iš Rytų. Mopsų gimtąja šalimi vadinama Kinija, kur trumpanosiai šunys visada buvo mėgiami. Į Europą jie atkeliavio Olandijos kompanijos „Dutch  East India Company” laivais apie 1500 metus. Tiesą sakant,  Mopsas tapo monarchijos šalininkų simboliu. Į Angliją mopsai buvo atvežti, kai Vilhelmas III tapo Anglijos karaliumi. Iki 1877 metų buvo žinomi  tik smėliniai mopsai, bet tais pačiais metais į šalį buvo pristatyta juodų mopsų pora iš Rytų.

BENDRA IŠVAIZDA: Aiškiai kvadratiniai ir  kresni, kaip  sakoma „daug mažame”, išreikšti  minimaliomis formomis, kurios vienija geras proporcijas ir tvirtus raumenis, kad kojos neatrodytų per daug trumpos, liesos ar ilgos.

SVARBIOS PROPORCIJOS: Tiksliai kvadratiniai ir kresni.

ELGSENA IR TEMPERAMENTAS: Žavūs, garbingi  ir protingi. Negreitai susierzinantys, laimingi ir linksmo būdo.

GALVA: Palyginti didelė, apvali ir proporcinga kūnui, bet ne apskrita kaip obuolys.
KAUKOLĖS DALIS:
Kaukolės viršus: Tolygus. Raukšlės ant kaktos ryškiai matomos  bet ne per daug gilios.
GALVOS PRIEKIS:
Nosis: Juoda, su gana didelėmis atviromis  šnervėmis. Užspaustos šnervės ir sunki, užvirtusi ant nosies raukšlė yra nepriimtina ir griežtai baudžiama.

Snukis: Palyginti trumpas, bukas, kvadratinis, nosis neriesta. Užvirtusi ant nosies raukšlė jokiu būdu negali dengti akių ar nosies veidrodėlio.
Žandikauliai/Dantys: Negili perkanda. Platus apatinis žandikaulis, kuriame kandžiai išdėstyti beveik tiesia linija. Kreivas snukis, kai matosi dantys ar liežuvis, itin nepageidaujamas ir turi būti griežtai baudžiamas.

Akys: Tamsios, palyginti didelės, apvalios, žiūri švelniai ir rūpestingai, švytinčios, mopsui įsiaudrinus – ugningai blizga. Negali būti išverstos, per daug  matoma  sklera, kai šuo žiūri tiesiai. Be jokių aiškiai matomų  akių problemų.

Ausys: Plonos, mažos, minkštos  kaip aksomas. Gali būti dviejų rūšių – „rožės” formos, t.y. kiek „užlaužtos”  atgal,  ir  „sagutės“ formos, t.y. atsuktos tiesiai pirmyn, viršūne priglaustos prie smilkinio ir dengiančios atvirą ausies kriauklę. Pirmenybė teikiama „sagutės“ formai.

KAKLAS: Kiek išlenktas tarsi bangos ketera, tvirtas, drūtas, bet pakankamai ilgas, kad galva būtų laikoma išdidžiai.

KŪNAS: Trumpas ir kresnas. Raumeningas, bet ne nutukęs, kas yra labai nepageidaujama.  
Nugara: Viršaus linija tiesi, ne iškili ar įlinkusi.
Krūtinė: Plati, gerai išlenktais šonkauliais, kurių nuleisti kraštai užlenkti atgal.

UODEGA: Aukštai išaugusi, standžiai užsukta virš šlaunies. Dvigubas užsukimas itin pageidautinas.

GALŪNĖS

PRIEKINĖS GALŪNĖS:

Petikaulis: Nuleistas nuožulniai.

Dilbiai: Kojos labai tvirtos, tiesios, saikingai ilgos, statomos po kūnu.

Priekinės letenos: Ne tokios ilgos kaip kiškio, ne tokios apvalios kaip katės, gerai suglaustais pirštais, nagai juodi.

UŽPAKALINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Kojos labai stiprios, saikingai ilgos, laikomos po kūnu, tiesios ir lygiagrečios stebint iš galo.
Kelio sąnarys: Gerai išreikštas.
Galinės letenos:  Ne  tokios ilgos kaip kiškio, ne tokios apvalios kaip katės, gerai suglaustais pirštais, nagai juodi.

EISENA/JUDESIAI: Žiūrint iš priekio, kojos metamos aukštyn nuo taško, esančio po petikauliu, pėdos statomos  tiesiai, neišsuktos į vidų ar išorę. Žiūrint iš galo atrodo lygiai taip pat.  Jei priekinės kojos statomos tvirtai ir tiesiai, tai užpakalinės  juda laisvai, spiriantis jėga jaučiama keliuose. Lengvas užpakalinės dalies krypavimas labai tipiškas veislei. Gali ryžtingai ir vienodu ritmu tvirtai judėti.

KAILIS:
Plaukai: Švelnūs, glotnūs, minkšti, trumpi ir blizgūs, jokiu būdu ne šiurkštūs ar vatiniai.
Spalva: Sidabrinė, abrikosinė, gelsvai rusva (smėlinė) ar juoda. Spalvos gerai atskirtos, kad išryškėtų kontrastas tarp spalvų,  pėdsako (juodos linijos nuo pakaušio iki uodegos pagrindo) ir kaukės. Juodos dėmės ryškiai apibrėžtos. Snukis arba kaukė, ausys, apgamai  ant skruostų, „piršto antspaudo”,  arba diademos, šešėlis kaktoje kuo juodesni.

SVORIS: Idealus svoris 6,3 – 8,1 kg. Gerai išreikštos raumenų masės negalima painioti su viršsvoriu.

TRŪKUMAI: Bet kokie nukrypimai nuo anksčiau minėtų požymių turėtų būti įvardyti kaip trūkumai juos vertinant pagal pasireiškimo laipsnį ir poveikį šuns sveikatai bei gerovei.

DISKVALIFIKACINIAI TRŪKUMAI:

  • Agresyvus arba per daug baikštus.
  • Bet kuris šuo, demonstruojantis fizinio išsivystymo ir elgsenos sutrikimus, turi būti diskvalifikuotas.

PASTABA:

  • Patinai privalo turėti dvi visiškai išsivysčiusias sėklides, akivaizdžiai nusileidusias į kapšelį.
  • Veisimui turi būti naudojami, tik kliniškai sveiki su veislei būdingomis sąvybėmis šunys.

Naujausi veislės standarto pakeitimai paryškinti juodai.          

Mopso spalva