Apie mus

Narystė

Dokumentai

Parama

Klubo prezidiumas

Naudinga žinoti

Kas yra BOAS?

BOAS – tai brachicefalų veislės šunų oro takų obstrukcijos (nepraeinamumo) sindromas. Jis apima ne tik kvėpavimo sutrikimus, bet taip pat termoreguliacijos sutrikimus, fizinio krūvio netoleravimą ir lėtą atsistatymą po krūvio, miego sutrikimus, lėtinį nuovargį, virškinimo sistemos sutrikimus, kitus sveikatos sutrikimus.

Brachicefalų sindromas – tai kompleksinės prigimties ir kompleksinių pasekmių liga. Juo šunys suserga dėl išorinio arba vidinio šnervių susiaurėjimo, nosies kriauklių hiperplazijos, displazijos, nenormalaus augimo ir kontaktavimo su gleivine ir/arba minkštojo gomurio pailgėjimo ir sustorėjimo. BOAS pasekmės: gerklų kolapsas, termoreguliacijos sutrikimai (šilumos netoleravimas), miego sutrikimai (obstrukcinė miego apnėja), virškinimo sistemos sutrikimai (hiatinė išvarža, refliuksas), fizinio krūvio netoleravimas, rizikingesnė anestezija.

BOAS reikėtų įtarti, esant šiems klinikiniams požymiams – garsai kvėpuojant (knarkimas, kriokimas ir bet kokie kiti garsai), intensyvūs krūtinės ląstos judesiai įkvėpimo metu, nuolatinis mieguistumas, užmigimas nebūdingose padėtyse, šilumos ir fizinio krūvio netoleravimas, dažnas springimas, kosulys, maisto išvėmimas, alpimas. Esant tokiems požymiams, būtina veterinarijos gydytojo konsultacija ir gydymas. Išoriniai požymiai, kurie turi daugiausiai įtakos sergamumui brachicefalų sindromu – tai susiaurėjusios šnervės, viršsvoris (kūno kondicijos įvertinimas ≥7) ir santykinė kaklo apimtis (kaklo ir krūtinės apimčių santykis). Prancūzų buldogams taip pat įtakos turi snukio ilgis, mopsams – atstumas tarp akių, mopsams ir anglų buldogams – kaukolės indeksas (kaukolės pločio ir ilgio santykis). Mopsų kalės serga 5 kartus dažniau už patinus, prancūzų ir anglų buldogų – patinai dažniau už kales. Šunys, sergantys vidutine ir sunkia BOAS forma, neturėtų būti veisiami.
Siekiant nustatyti BOAS (ir susirgimo laipsnį), yra atliekamas fizinio krūvio toleravimo testas.

Kas yra krūvio toleravimo testas?

Krūvio toleravimo testas yra oficialus sveikatos patikrinimas brachicefalų veislės šunims. Jo metu vertinamas šuns nubėgtas atstumas, laikas ir būklė bei kvėpavimo garsai prieš ir po testo.

Krūvio toleravimo testą rekomenduoja atlikti šių veislių šunims:

  • Afenpinčeris
    • Anglų buldogas
    • Bostono terjeras
    • Grifonas
    • Japonų činas
    • Pekinas
    • Karaliaus Karolio spanielis
    • Mopsas
    • Norvidžo terjeras
    • Prancūzų buldogas
    • Ši cu.

Krūvio toleravimo testas atliekamas šunims, ne jaunesniems nei 18 mėnesių amžiaus, šuo turi būti vakcinuotas ir ženklintas poodine mikroschema. Šunys su kvėpavimo problemomis; šunys, kurių kvėpavimo takai buvo operuoti chirurgiškai; sergantys šunys; kalės, kurioms iki vados atsivedimo liko 30 dienų ar praėjus mažiau nei 75 dienoms po vados atsivedimo – krūvio toleravimo teste dalyvauti negali.

Krūvio toleravimo testo atlikimo tvarka

Krūvio toleravimo testo metu turi būti vienas prižiūrintis veterinaras, kuris turi veislės klubo patvirtinimą, kad gali prižiūrėti, bei vadovauti krūvio toleravimo testo atlikimo eigai. Be prižiūrinčio veterinaro, taip pat turi dalyvauti ne mažiau kaip trys veterinaro asistentai.
Prižiūrintis veterinaras, bendros apžiūros metu nusprendžia ar šuo gali dalyvauti teste, taip pat jis turi teisę bet kada nutraukti testą.
Krūvio toleravimo testo atlikimo metu už šunį pilnai atsako jo šeimininkas.
Klinikiniai šuns duomenys, susiję su krūvio toleravimo testo rezultatu yra surašomi klubo patvirtintoje formoje dviem egzemplioriais, vieną iš jų paliekant klube.

Testo atlikimo aplinka ir sąlygos

Pageidautina, kad krūvio toleravimo testas būtų atliekamas patalpoje. Jei krūvio toleravimo testas atliekamas lauke, tam turi būti palankio oro sąlygos, oras turi būti sausas (be lietaus). Testo metu, šuo su vedliu eina pirmyn-atgal 30-90 metrų tiesiai arba L formos taku. Iš viso nueitas atstumas turi sudaryti 1000 metrų. Krūvio toleravimo testo atlikimo vieta turi būti saugi šunims.
Dar prieš atliekant krūvio toleravimo testą pirmiausia yra pamatuojama aplinkos temperatūra ir įrašoma formoje. Aplinkos temperatūra turi būti 15-25 laipsniai Celsijaus, jeigu temperatūra nėra tinkama atlikti krūvio toleravimo testą, vadovaujantis veterinaras turi paskirti kitą laiką ir datą atlikti testą.
Laukimo kambarys ir šunų pasivaikščiojimo aikštelė laukiantiems krūvio toleravimo testo šunims, turi būti pakankamai toli nuo testo atlikimo vietos. Šunys turi būti laikomi atskirai vienas nuo kito, pageidautina, kad šuo būtų ramybės būsenos.
Krūvio toleravimo testo metu šunį veda savininkas arba savininko paskirtas žmogus.
Testo metu šuo turi būti su pavadėliu.
Šuo turi eiti ar žingsniuoti (negali bėgti ar šuoliuoti). Asmuo, vedantis šunį gali bėgti, jei šuns ėjimo tempas to reikalauja.

Klinikinis šuns tyrimas prieš krūvio toleravimo testo atlikimą

Šuo yra apžiūrimas veterinaro, kurį patvirtino veislės klubas kaip galintį vadovauti krūvio toleravimo testams.
Veterinaras įvertina šuns bendrą būklę (normalus svoris / mažas nutukimas (2-3 kg.) / nutukimas) ir kvėpavimą. Šuo diskvalifikuojamas, jei jam sunku kvėpuoti, jo gleivinė mėlynuoja, kūno temperatūra yra aukščiau normos (daugiau nei 39,3 C) arba jo bendra būklė yra pakitusi. Tyrimo rezultatai įrašomi į formą.
Jeigu veterinaras nemato priežasčių dėl ko šuo negalėtų atlikti krūvio toleravimo testo, jam yra leidžiama dalyvauti.

Krūvio toleravimo testo atlikimo procedūra

  1. Prieš ėjimą patikrinama šuns vakcinacija ir nuskaitomas mikročipo numeris.
  2. Atliekama šuns apžiūra: šuo yra sveriamas, matuojama jo krūtinės apimtis centimetrais, matuojamas jo širdies dažnis ir temperatūra. Duomenys įrašomi į formą.
  3. Įvertinamas šuns šnervių platumas (siauros / pusiau atviros / atviros ) ir įrašomas į formą. Šnervių stenozės laipsnių aprašymas:
    Atviros šnervės | Šnervės plačiai atvertos.
    Lengva stenozės forma | Šnervės šiek tiek susiaurėjusios. Kai šuo aktyvus, šnervių sparnai juda dorsolateraliai, kad atsivertų įkvepiant.
    Vidutinio stiprumo stenozė | Dorsaliniai šnervių sparnai liečia nosies pertvarą, todėl šnervės lieka atviros tik apačioje. Kai šuo aktyvus, šnervių sparnai negali judėti dorsolateraliai. Bandant prasiplėsti šnervėms, gali įvykti raumenų aplink nosį susitraukimas (nasal flaring).
    Sunki stenozės forma | Šnervės beveik uždaros. Šuo pereina nuo kvėpavimo nosimi prie kvėpavimo per burną esant nedideliam aktyvumui ar stresui.
  4. Įvertinamas šuns viršutinių kvėpavimo takų garsas (normalus / intensyvus užsičiaupus / intensyvus išsižiojus / dažnas lekavimas) prieš krūvio toleravimo testą ir dar kartą įvertinamas ėjimo pabaigoje. Pastabos įrašomos į formą.
  5. Šuo pradeda eiti ir pradedamas matuoti laikas. Šuo eina ar žingsniuoja savo tempu su pavadėliu (šuniui negalima šuoliuoti). Šunį veda savininkas arba savininko paskirtas žmogus pirmyn- atgal iš viso 1000 metrų.
  6. Jei vadovaujantis veterinaras pastebi rimtų pašalinių šuns blaškymų krūvio toleravimo testo metu, testas yra sustabdomas ir šuniui nėra įrašoma jokių vertinimų. Krūvio toleravimo testas taip pat yra nebetęsiamas ir įrašoma, kad yra nutraukiamas, jei jis sustabdomas dėl kitų priežasčių nei šilumos smūgis (pvz. stiprus šlubavimas, vėmimas ar kt.). Priežastis įrašoma į formą.
  7. Krūvio toleravimo testas yra nutraukiamas ir pažymimas kaip neišlaikytas, jei veterinaras pastebi jog šuniui kyla sunkumų kvėpuojant arba pamato kitų problemų dėl šuns sveikatos (pvz. šilumos smūgis). (Šiuo atveju yra įrašoma, kad testas neišlaikytas).
  8. Laikrodis yra sustabdomas kai šuo praeina 1000 metrų, ėjimo pabaigos laikas yra įrašomas į formą. Iš karto po ėjimo yra pamatuojama šuns temperatūra, kad įsitikinti jog nėra grėsmės sveikatai nuo šilumos smūgio. Jei kūno temperatūra yra grėsmingai aukšta (daugiau nei 39,5 laipsniai), testas yra nutraukiamas ir šuniui yra suteikiama būtinoji pirmoji pagalba (šiuo atveju yra įrašoma, kad testas neišlaikytas). Duomenys įrašomi į formą.
  9. Antrą kartą yra matuojamas šuns širdies dažnis. Duomenys įrašomi į formą.
  10. Šuns viršutinių kvėpavimo takų garsai yra įvertinami ėjimo pabaigoje ir įrašomi į formą.
  11. 15 minučių poilsio laikas prasideda iškart kai šuo nueina 1000 metrų. Ilsimasi toje pačioje patalpoje kurioje vyko ėjimas, kartu su savininku, kiek įmanoma tylesnėje aplinkoje. Šuo neturi būti vėsinamas, duodama atsigerti vandens (išskyrus kai tai leidžia padaryti veterinaras, nes yra būtina nedelsiant atvėsinti šunį, tuomet testas laikomas neišlaikytu).
  12. Praėjus 15 minučių poilsio laikui po krūvio toleravimo testo atlikimo laikui šuo yra vėl įvertinamas veterinaro: matuojamas širdies ritmas, kūno temperatūra, vertinama bendra šuns būklė. Remiantis šiais vertinimais, veterinaras nusprendžia ar šuo atsigavo ir jo būklė grįžo į pradinę būseną. Veterinaras užpildo formą su testo rezultatais iš karto, arba vėliau (tą pačią dieną) jei reikia įdėmiau įvertinti šuns rezultatus ir bendrą būklę. Duomenys ir pastabos įrašomi į formą.
  13. Šuns klinikinis BOAS įvertinimas (laipsnis) įrašomas į formą.

Krūvio toleravimo testo rezultatai

Krūvio toleravimo testo rezultatai priklauso nuo šuns pasirodymo ir/arba klinikinio tyrimo. Vadovaujantis veterinaras nusprendžia galutinius rezultatus. Jei reikia, laiko limitas gali būti nustatytas konkrečiai veislei.
Veterinaras įrašo konkretaus šuns krūvio toleravimo testo rezultatus į formą:
„Išlaikytas“
– šuo praėjo 1000 metrų per 12 minučių ar mažiau ir žymiai atsigauna nuo krūvio per 15 minučių;
– šuns kūno temperatūra neprivalo grįžti į pradinę, jei šuns kondicija yra visiškai normali ir veterinaro nuomone šuo atsigavo po ėjimo testo.
„Neišlaikytas“
– remiantis bendra apžiūra, veterinaras nustato, kad šuo turi kvėpavimo sutrikimų, gleivinė mėlynuoja, arba kūno temperatūra yra virš normos ribų;
– veterinaras nutraukia testą dėl aukščiau išvardintų simptomų;
– šuo neįveikia ėjimo testo per 12 minučių.
„Nutrauktas“
– veterinaras nustato kitą ligą (ne aukščiau išvardintus kvėpavimo sutrikimus), kuri trukdo šuniui dalyvauti teste ar tęsti jau pradėtą testą;
– testą nutraukia savininkas ar jo paskirtas vedlys.

Rekomendacijos krūvio toleravimo testo organizatoriams

  • Renkantis testo vietą, nepamirškite, kad aplinkos temperatūra turi būti 15-25 laipsniai Celcijaus. Kambario temperatūra turi būti pamatuota ir įrašyta į formą;
    • Rekomenduotina yra išmokyti šunį vaikščioti su pavadėliu ir nebijoti termometro;
    • Pasirūpinkite pirmos pagalbos priemonėmis, jei reikės atvėsinti šunis;
    • Daugiau nei vienas šuo gali eiti tuo pačiu metu šalia vienas kito, jei yra pakankamai vietos (šunys negali eiti vienas paskui kitą).

Krūvio toleravimo testo metodiniai nurodymai (LKD)

Parengė Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubas