Prancūzų buldogų veislės istorija
Prancūzų buldogo spalva
Priežiūra, auklėjimas, veisimas
Klubo prancūzų buldogų veislynai
Skelbimai
(vados, šuniukai, dingę/rasti)
Prancūzų buldogų veislės standartas
Prancūzų buldogų veislės standartas FCI Nr. 101
KILMĖS ŠALIS: Prancūzija
OFICIALUS GALIOJANTIS STANDARTAS PASKELBTAS: 2023-09-18
VEISLĖS PASKIRTIS: Kompanionas ir dekoratyvinis šuo.
FCI KLASIFIKACIJA: 9 grupė: Kompanionai ir šunys žaisliukai.
11 sekcija: Mažieji molosinio tipo šunys.
Be darbinių savybių bandymų.
TRUMPA ISTORIJA: Prancūzų buldogai, kaip visi mastifai, kilę iš Epyro ir Romos imperijos molosų bei giminiuojasi su Didžiosios Britanijos buldogais, alanais (viduramžių gentis), mastifais ir Prancūzijos smulkiaisiais mastifais. Mums žinomus buldogus XIX a. 9 dešimtmetyje išveisė paprasti paryžiečiai šunų augintojai. Anuomet buldogas buvo Paryžiaus turgaus nešikų, mėsininkų ir vežikų šuo, kuris bemat užkariavo ir aukštuomenės bei menininkų širdis išskirtine išvaizda ir charakteriu. Šie šunys netruko išpopuliarėti. Pirmasis veisėjų klubas įkurtas 1880 m. Paryžiuje. Pirmasis šuo užregistruotas 1885 m., o pirmasis standartas paskelbtas 1898 m., kai prancūzų šunų veisėjų klubas pripažino prancūzų buldogų veislę. Pirmasis šios veislės šuo parodoje pristatytas dar 1887 m. Standartą, taisytą 1931–1932 m. ir 1948 m., iš naujo 1986 m. suformulavo H. F. Reant su R. Triquet (FCI publikacija 1987 m.), vėliau 1994 m. Violette Guillon (FCI publikacija 1995 m.) ir 2012 m. Prancūzų buldogų klubo komitetas.
BENDRA IŠVAIZDA: Priklauso mažųjų molosinio tipo šunų grupei. Šuo, nors ir mažas, yra stiprus, žemas, kresnas, kompaktiškų proporcijų, glotnaus kailio, trumpa riesta nosimi, stačiomis ausimis ir natūraliai trumpa uodega. Iš pažiūros šuo turėtų būti aktyvus, protingas, itin raumeningas, kompaktiško sudėjimo, tvirtos kaulų struktūros. Nei vienas iš bruožų neturi išsiskirti tarpe kitų tiek, kad sudarkytų bendrą šuns išvaizdos ir judesio harmoniją.
SVARBIAUSIOS PROPORCIJOS: Kūno ilgis (nuo petikaulio iki pasturgalio) šiek tiek didesnis negu ūgis iki gogo. Trumpas snukis.
ELGESYS / TEMPERAMENTAS: Bendraujantis, gyvas, žaismingas, savininkiškas ir malonus šuo kompanionas.
GALVA: Turi būti tvirta, plati ir kvadratinė, padengta odelės galva, kuri formuoja simetriškas klostes ir raukšles, be pertekliaus.
KAUKOLĖS SRITIS:
Plati, beveik plokščia nuo ausies iki ausies, kupola forma. Išsiskiriantys antakiai, tarp jų yra ypač išsivysčiusi šliuzas tarp akių. Šliuzas neturi išsitiesi į kaukolę. Išorinė nugarinė gumba yra silpnai išsivysčiusi.
Stopas:
Kaukolė: Plati, tarp ausų beveik plokščia, kakta kupolo formos. Antakių lankai iškilūs, skiriami savotiškos raukšlės (vagos) tarp akių. Raukšlė neturi būti iškilusi virš kaukolės. Pakaušis menkai išreikštas.
Pakaktys: Išraiškingas.
SNUKIO SRITIS: Buldogo galvai būdingas žandikaulio-nosies srities sutrumpėjimas bei didesnis ar mažesnis nosies atsilošimas. Nosis šiek tiek užriesta.
Nosis: Juodos spalvos, plati, riesta su simetriškomis, atviromis šnervėmis nuožulniais kraštais. Nuožulnios šnervės ir riesta nosis neturi trukdyti normaliai kvėpuoti.
Snukis: trumpas, platus, su koncentrinėmis simetriškomis raukšlėmis.
Lūpos: Storos, šiek tiek nukarusios, juodos spalvos. Viršutinė lūpa su apatine liečiasi per vidurį ir visiškai dengia dantis. Viršutinės lūpos kraštai nuleisti ir apvalaini. Kai šuo susičiaupęs, liežuvio neturi matytis.
Nasrai ir dantys: Platus ir galingas žandikaulis. Apatinis žandikaulis išsikiša į priekį ir užsiriečia. Apatiniai kandžiai išdėstyti lanku. Žandikaulis neturi būti pakrypęs į šoną ar persisukęs. Tarpo tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio priešakinių dantų plotis nėra griežtai apibrėžtas, svarbiausia, kad viršutinė lūpa susiglaustų su apatine ir visiškai uždengtų dantis. Apatiniai priešakiniai dantys išsikiša prieš viršutinius priešakinius dantis. Kapliai ir iltys turi būti pakankamai išsivystę. Pageidautinas pilnas dantų komplektas.
Skruostai: Gerai išsivystę.
Akys: Akys atviros, pasižyminčios guvia išraiška, yra žemai, gana toli nuo nosies ir ausų, tamsios spalvos, gana didelės, apvalios, kai šuo žiūri tiesiai, balto akies obuolio dangalo (odenos) neturi matytis. Vokų apvadai turi būti juodi.
Ausys: Vidutinio dydžio, prie pagrindo plačios, į viršų apvalėjančios. Išaugusios pačiame viršugalvyje, bet ne per arti viena kitos, laikomos stačios. Ausys atsiveria į priekį. Oda turėtų būti lygi ir švelni.
KAKLAS: Trumpas, stiprus, šiek tiek lenktas, be nuokaros, platėjantis pečių link.
KŪNAS:
Viršaus linija: Kylanti, bet ne per daug, nuo gogo strėnų link. Išgaubta (karšio) nugara – tipiškas šios veislės bruožas.
Nugara: Plati ir raumeninga, stangri, nesuglebusi.
Strėnos (juosmuo): Trumpos, plačios ir išlenktos.
Kryžkaulis: gerai nuožulnus.
Krūtinės ląsta: Cilindro formos ir labai nusileidusi (kiek žemiau alkūnių); labai gerai išlenkti šonkauliai, vadinamosios „statinės formos“. Krūtinė iškili, plati ir stačiakampė, matoma iš priekio.
Apatinė kūno dalis ir pilvas: Įtrauktas, bet ne perdaug.
UODEGA: Natūraliai trumpa, idealiu atveju – pakankamai ilga, kad dengtų išangę, prasideda žemai, gana tiesi, prie pagrindo stora, į galą smailėjanti.
Sukta, suraizgyta, laužta ar santykinai per ilga, bet nesiekianti kulkšnių, leidžiama. Visada nuleista. Net kai šuo juda, uodega neturėtų pakilti aukščiau horizontalios linijos.
GALŪNĖS:
PRIEKINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Profiliu ir iš priekio priekinės kojos atrodo statmenos (ir tiesios).
Pečiai: Gerai atlošti.
Žastai: Trumpi, stori, raumeningi, šiek tiek lenkti.
Alkūnės: prigludusios prie kūno.
Dilbiai: Trumpi, tiesūs ir raumeningi.
Riešai: Tvirti ir trumpi.
Plaštakos vidurinė dalis (čiurna): Trumpa ir iš profilio atrodo šiek tiek pasvirusi.
Priekinės letenos: Apvalios, kompaktiškos, nedidelės, t. y. „katės pėdutės“, šiek tiek pasisukusios į išorę. Pirštai suspausti, nagai trumpi, stori, juodos spalvos.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS:
Bendra išvaizda: Galinės kojos tvirtos ir raumeningos, šiek tiek ilgesnės už priekines, todėl užpakalinė dalis atrodo aukštesnė. Kojos profiliu ir iš užpakalio atrodo tiesios.
Šlaunys: Itin raumeningos, stangrios.
Kulkšnių sąnariai: Gana žemai, nei pernelyg kampuoti, nei pernelyg tiesūs. Čiurna: tvirta.
Galinės čiurnos: Trumpos.
Galinės letenos: Apvalios, kompaktiškos, nepasisukusios nei į vidų, nei į išorę.
EISENA IR JUDESIAI: Kojos statomos lygiagrečiai su kūno centru, tiek iš priekio, tiek iš galo. Laisvas judesys su tvirtu galinių kojų atsispyrimu.
ODA: Elastinga.
KAILIS:
Plaukas: Kailis glotnus, prigludęs, žvilgantis ir minkštas, be pavilnės.
Spalva: rusva su arba be tamsių juostų (tigro), su baltomis dėmėmis arba be baltų dėmių.
Kailis su spalvomis:
Tigrinis: Rusvas kailis su tamsiomis juostomis, kurios sukuria „tigro“ efektą, tačiau neturėtų užgožti gelsvai rudo fono. Gali būti juoda kaukė. Leidžiama šiek tiek baltų dėmių.
Rusvas: Kailis vientisos spalvos, nuo šviesios rusvos iki tamsios rusvos spalvos, kartais su šviesesne spalva įlinkimuose, su juoda kauke arba be jos, nors kaukė yra privalumas. Gali būti nedaug baltų dėmių.
Kailis su baltomis dėmėmis:
Tigrinis su baltomis dėmėmis: Vadinamas „dėmėtas“, idealiu atveju dėmės išsidėsčiusios ant viso kūno. Šiek tiek tamsių dėmių ant pačios odos leidžiama.
Rusvas su baltomis dėmėmis: Vadinamasis „rusvas su balta“, idealiu atveju dėmės išsidėsčiusios ant viso šuns. Leidžiama šiek tiek dėmių ir ant odos. Nosis visada juoda, nepriklausomai nuo kailio spalvos, jokiu būdu ne ruda ar mėlyna. Visiškai balti šunys, jeigu jų akių vokų apvadai ir nosis juodos spalvos, leidžiami, bet neveisiami dėl kurtumo rizikos.
DYDIS IR SVORIS:
Ūgis iki gogo: Patinų: 27–35 cm. Patelių: 24–32 cm. Leidžiamas 1 cm nukrypimas nuo standarto.
Svoris: Patinų: 9-14 kg. Patelių: 8-13 kg.
Jeigu šuo tipiškas, leidžiamas 500 g didesnis svoris negu nurodytas standarte.
TRŪKUMAI:
Bet koks nukrypimas nuo pirmiau išdėstytų punktų turi būti laikomas trūkumu, kurio rimtumas vertinamas pagal jo mastą ir įtaką šuns sveikatai bei savijautai.
• Stipriai taškuotas su juodais dryžiais ant balto kailio.
• Rusvas ar baltas kailis su raudonu raibumu.
• Kailis rusvas su ryškia juoda linija išilgai stuburo.
• Baltos „kojinaitės“, kai kailis tigrinis arba rusvas.
• Šviesūs nagai jei kailis tigrinis arba rusvas.
• Nėra karšio nugaros (t.y. mažai išgaubta nugara, viršaus linija nuo gogo strėnų link horizontali) .
RIMTI TRŪKUMAI:
• Snukis per ilgas arba pernelyg trumpas.
• Užsičiaupus matomas liežuvis.
• Šviesios (sakalo) akys.
• Nepakankama lūpų, nosies, akių vokų pigmentacija.
• Repliškas sąkandis
• Akinė nugara (kupranugario nugara)
DISKVALIFIKACINIAI TRŪKUMAI:
• Šuo agresyvus arba pernelyg baikštus.
• Šuo turintis matomų fizinių ar elgesio sutrikimų
• Nepakankamai reprezentuojama veislė: nepakanka rūšiai būdingų bruožų, todėl šuo nepanašus į kitus savo veislės atstovus.
• Visiškai uždaros šnervės.
• Persuktas arba į šoną pakrypęs žandikaulis, dėl kurio liežuvis matomas visada.
• Apatiniai priešakiniai dantys yra už viršutinių priešakinių dantų.
• Iltys visą laiką matomos pro sukąstus nasrus.
• Skirtingų spalvų akys ( nubalusi ragena).
• Nosis ne juoda.
• Pridėtiniai pirštai ant užpakalinių galūnių.
• Ausys ne stačios.
• Šuo neturi uodegos arba uodega įaugusi.
• Kulkšnys verčiamos į vidų.
• Ilgo plauko, šiurkštus arba pavilnę turintis kailis.
• Spalva ne tokia, kaip nurodyta standarte, t. y. juoda, juoda su įrudžiu bei visi melsvos variantai su baltomis dėmėmis arba be dėmių.
• Dydis ir svoris ne standarto ribose.
• Sutrikęs kvėpavimas.
• Kurtumas.
PASTABA:
• Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, visiškai nusileidusias į kapšelį.
• Veisiami turėtų būti tik funkciškai ir kliniškai sveiki šunys, tipiški veislės atstovai.
Naujausi pakeitimai rašomi paryškintu šriftu.