Prancūzų buldogo spalva

Skelbimai
(vados, šuniukai, dingę/rasti)

Prancūzų buldogų kailio spalvos genetika ir paveldimumas

Pagrindinė prancūzų buldogo spalva yra gelsvai ruda (rusva) su juodais brūkšneliais (tigrinis kailio atspalvis)(brindle) arba be juodų brūkšnelių (rusva)(fawn). Galimos spalvos – gelsvai ruda, tigrinė, su baltomis dėmėmis arba be dėmių.

RUSVA SPALVA

Gelsvai rusvas kailis tai vientisos spalvos, nuo šviesios rusvos (kava su pienu) iki tamsios rusvos (raudonos) spalvos, kartais su šviesesne spalva įlinkimuose, su juoda kauke arba be jos, svarbu, kad šunys būtų su juodais lūpų apvadais ir nosimi. Gali būti nedaug baltų dėmių.

TIGRINĖ SPALVA

Rusvas kailis su tamsiomis juostomis, kurios sukuria „tigro“ efektą, tačiau neturėtų užgožti gelsvai rudo fono. Gali būti juoda kaukė. Leidžiama šiek tiek baltų dėmių. Spalva laikoma rusva, jeigu „tigrinės“ juostos plonos ir rusva spalva dominuoja. Spalva laikoma tigrinė, jeigu tigriniai dryžiai išsidėstę tolygiai per visą paviršių, o juodos ir rusvos spalvos kailio yra vienodai.

Spalva laikoma rusva stipriai dryžuota, jeigu dominuoja juodos spalvos dryželiai, o spalva atrodo labiau juoda su šviesiai geltonais dryželiais. Išimtiniais atvejais juoda spalva gali būti tokia intensyvi, kad joje jau neįmanoma įžiūrėti rusvos spalvos kailio. Spalva atrodo juoda, bet genetiškai tai nėra juoda spalva.

Tigrinė spalva gali turėti juodą kaukę, bet kaukė bus sunkiai pastebima prie labai tamsių spalvų. Dryželių kiekis ir intensyvumas nustatytas genetiškai. Tai reiškia, kad keli genai yra atsakingi ir įtakoja dryželių intensyvumą ar jų nebuvimą. Ir tai paaiškina, kodėl nuo dviejų tėvų su vidutinių tigrinio atspalvio intensyvumu toje pačioje vadoje galima gauti šuniukus, kurie bus labiau šviesūs ar labiau tamsūs, negu yra jų tėvai. Šuniukų galutinė spalva priklausys nuo gautų genų.

KAILIS SU BALTOMIS DĖMĖMIS

Dėmėta spalva (cailles): balta spalva iš tiesų nėra spalva. Tai yra spalvos pigmento trūkumas, kuris vizualiai priimamas, kaip balta spalva, bet pagrindinė spalva išlieka dėmėse, daugiau ar mažiau, pastebimose ant kūno.

Spalva vadinama „ribotai-dėmėta“, jei baltos spalvos plotas silpnai išreikštas: mažas kaklaraištis ant kaklo, maža dėmė ant krūtinės, ant pačių letenėlių galiukų. Nebaigtos apykaklės būvimas taip pat priskiriama „ribotai-dėmėtai“ spalvai.

Spalva vadinama „vidutiniškai-dėmėta“, jeigu baltos ir spalvotos kailio dalių santykis yra maždaug vienodas. Tai būtų tie atvejai, kada yra vadinama „mantijos“ spalva arba spalva su daug dėmių.

Spalva yra vadinama „mažai dėmėta“, kada balta spalva dominuoja taip plačiai, kad lieka tik keletas spalvotų dėmių. Kraštutiniu atveju „mažai dėmėta“ veda prie visiško spalvotų dėmių išnykimo. Tik nosis ir akių apvadai lieka pigmentuoti. Taip pat būtina pastebėti, kad genai, atsakingi už išvaizdą, įtakoja dėmių sumažėjimą iki tokio lygio, kad riba tarp šių trijų grupių yra labai mažą.

Pavadinimas „Caille” logiškai turėtų būti priskiriamas prie baltų šunų su tigrinėmis dėmėmis. Kad būtų papraščiau mes vadinsime balta su tigrinėmis dėmėmis (white & brindle) arba balta su rusvomis dėmėmis (white & fawn). Nosis visada juoda, nepriklausomai nuo kailio spalvos, jokiu būdu ne ruda ar mėlyna. Visiškai balti šunys, jeigu jų akių vokų apvadai ir nosis juodos spalvos, leidžiami, bet neveisiami dėl kurtumo rizikos.

Prieš pradedant veisti, žinoma, norėsime žinoti iš anksto, kokios spalvos bus palikuonys. Tai yra įmanoma tik trimis atvejais. Likusi dalis visada bus neapibrėžta. Bet vis tik galima bandyti apskaičiuoti galimus variantus.

Kada mes esame suinteresuoti gauti norimą vadą, visų pirma turime atkreipti dėmesį į tėvų pagrindines spalvas, nes tai jos nulems visą spalvą ar dėmių spalvą. Tik po to bus galima pereiti prie dryželių.

Norėdami geriau suprasti, pirmiausia turime išmokti kai kurių terminų ir taisyklių.

Genas – tai DNR dalis įgyjama paveldėjimo būdu, kuri neša savyje užduotas savybes. Genai yra išdėstyti ant hromosomų, o geno buvimo vieta vadinama lokusu. Genai savyje gali nešti keletą variantų, kurie lems skirtingas paveldėjimo savybes. Šie variantai vadinami aleliais.

Taisyklė: Dėl vieno lokuso negali egzistuoti daugiau kaip du aleliai. Vienas nuo kiaušialąstės, kitas nuo spermatozoido. Šie aleliai gali būti panašūs, tada individas bus homozigotinis, arba skirtingi – tada individas bus heterozigotinis. Dabar pereisime prie genetikos.

Pagrindinė spalva

Spalva fawn (gelsvai rusva) ir spalva fawn brindle (tigrinė) randasi viename lokuse E. Gelsvai rusva spalva atitinka alelį e, o tigrinė – ebr. Ebr savybė yra dominuojanti prieš e. Tai reiškia, kad tigrinė spalva dominuoja prieš rusvą. Jeigu ebr yra pagrindinėje spalvoje, tai šuo bus tigrinės spalvos. Kadangi mes analizuojame tik du alelius, tai mes turime tris galimus variantus:

ebr ebr – tigrinė homozigotinė, neturės rusvų palikuonių

ebr e – tigrinė heterozigotinė, gali turėti rusvų ir tigrinių palikuonių priklausomai nuo partnerio

e e – rusva homozigotinė

Taigi galime daryti išvadą, kad kergiant du rusvus šunis, gali gimti tik rusvi palikuonys, nes šioje kombinacijoje nėra geno ebr. Taigi e e x e e = e e

Individas, gimęs iš rusvos, galės turėti rusvų palikuonių priklausomai nuo partnerio, jeigu jis yra nešiotojas rusvos spalvos geno.

Kada veisiamas rusvos spalvos nešiotojas su tigriniu, dryžiai bus tik tigriniai. Klaidinga manyti, kad tokioje kombinacijoje tigriniai dryžiai bus šviesesni. Priešingai, tai leidžia pasireikšti visų variantų dryžiams ir tigriniai šunys, kurie turi daugiau ar mažiau dryžuotų protėvių, tai pademonstruos. Šuniukų spalvos gali skirtis dryžių intensyvumu individualiai. Pateiksime pavyzdį: tarkime yra du fenotipiškai tigriniai individai, abu nešiotojai rusvo geno, nes abu turi po vieną rusvą iš tėvų.

ebr e x ebr e = kiekviena iš dviejų patino alelių susijungia su dviem kalės aleliais ir mes turime keturias galimybes: ebr еbr; е еbr; еbr е; е е

Taigi gavome 25% homozigotinės tigrinės spalvos šuniukus, kurie negali turėti rusvų palikuonių (ebr ebr), 50% heterozigotinės tigrinės spalvos, kurie galės turėti rusvų palikuonių (ebr e) ir 25% homozigotinės rusvos (e e).

Dėmėtumas

Dėmetumas randasi lokuse S ir jis turi savyje daugybę alelių. Pagal dominavimo lygį klasės išsidėsčiusios tokia tvarka:

S+ – spalva tolygi ir nėra dėmių pėdsakų

si – galima įžiūrėti ribotas dėmes

sp – netolygus dėmėtumas, kada spalvoto paviršiaus mažiau negu baltos

sw – visiškai balta („sugerianti” dėmėtą spalvą)

Visi aleliai turi tarpusavio nepilno dominavimo ryšį. Jeigu S+ būtų pilnai dominuojantis, tai individas S+ sp neturėtų turėti dėmių. Be to jis gali būti panašus į individą su ribotu dėmėtumu si si. Tuo tarpu genai veikia taip, kad perstumia klasių ribas. Žinodami, kad kiekvienas individas turi tik du alelius, mes gausime tokius variantus:

S+ S+ – nėra jokių dėmių pėdsakų

S+ si – nėra jokių dėmių arba galima įžiūrėti mažą dėmėtumą

S+ sp – kai kokie dėmėtumo pėdsakai

S+ sw – kai kokie dėmėtumo pėdsakai

si si – nedidelis dėmėtumas

si sp – ribotas dėmėtumas, bet labiau išreikštas nei si si

si sw – dėmėtumas nesiekia vidutinio

sp sp – vidutinis dėmėtumas

sp sw – vidutinis dėmėtumas, bet labiau išreikštas nei sp sp, o baltos daugiau negu spalvotos

sw sw – visiškai balta („sugerianti” dėmėtą spalvą)

Plika akimi neįmanoma tiksliai nustatyti, kokie konkrečiai yra aleliai. Tai įmanoma tik dviem atvejais: pas baltus prancūzų buldogus su tigrinėmis arba rusvomis dėmėmis yra aleliai sp sw. Jeigu juos veisti tarpusavyje, neįmanoma gauti tigrinių arba rusvų šuniukų, nes jie neturės geno S+, kuris nulemia dėmių nebuvimą. Tokiu atvejų prancūzų buldogai su tigrinėmis arba rusvomis dėmėmis duos tik baltus šuniukus su tigrinėmis arba rusvomis dėmėmis.

Veisiant du baltus prancūzų buldogus su rusvomis dėmėmis mes gausime baltus šuniukus su rusvomis dėmėmis.

Išimtis gali būti naudojant šunis, su mantijos spalva. Genetiškai tai bus si sw, o ne sp sp.

si sw х si sw = 25% si si; 50% si sw 25% sw sw.

Šunys si si bus riboto dėmėtumo bostono terjero tipo, tik jokių būdu ne vienspalviai.

Praktinis pavyzdys. Mes norime suvesti dėmėtą šunį su tigrinėm dėmėm ir rusvos homozigota nenešančio dėmėtumo geno. Kaip buvo rekomenduota anksčiau pirmiausia nustatysime pagrindinę spalvą. Ebr ebr dėmėtam ir e e rusvam (еbr еbr х е е = еbr е). Visi šuniukai bus tigriniai, bet nešiotojai rusvos spalvos geno, nes rusva spalva yra jų genotipe. Dabar užsiimkite dėmėtumu. Dėmėtas šuo bus sw sw arba sp sw, bet rezultatas bus toks pat. Rusvas šuo S+ S+ sw sw x S+ S+ = visi šuniukai S+ sw, t.y. be dėmėtumo, bet vis tik dėmėtumo nešiotojai. Taigi visi šuniukai bus tigriniai, tačiau genotipe nešiotojai tiek rusvo geno, tiek dėmėtumo geno.

Jeigu jums pasakys, kad rusvas šuo suvestas su baltu tigrinėmis dėmėmis, turi trispalvių šuniukų, netikėkite tuo. Trispalvė spalva gaunasi tada, kada yra dėmėtumas pas juodus su įrudžiu šunimis, bet toks genas neegzistuoja pas prancūzų buldogus. Priešingai, vizualiai baltas šuniukas su rusvomis dėmėmis gali atrodyti trispalvis. Iš tiesų, kai kurie rusvi šunys yra stipriai užjuodinti. Kaukė ir juodi galiukai rusvų plaukų gali būti per stipriai pigmentuoti, ypatingai ant kaktos, nugaros ir uodegos. Pas tokį šunį gali būti tamsios dėmės aplink akis, ant nugaros ir uodegos, ir rusva be juodos ant klubų. Rusvas atspalvis gali būti užjuodintas, bet tai nėra pageidaujama.

Kreminė spalva leidžiama Amerikos standartų, bet ji nėra priimta FCI. Ji turi du genus:

Cch – jis silpnina rusvos spalvos pigmentą, nustumiant pigmento granules į plauko gilumą, bet neturi įtakos juodai spalvai.

d – taip pat silpnina pigmentą (suriša pigmentą, kas sumažina šviesos patekimą) ir priverčia rusvą spalvą blukti, o juodą spalvą paverčia į mėlyną. Šie du spalvos genai neegzistavo pas prancūzų buldogus ir atsirado galimai dėl mutacijos, nors labiau tikėtina dėl prancūzų buldogų veisimo su kitomis veislėmis. Iš tiesų naudojant Amerikos šunis veisimui Europoje, karts nuo karto abu genai pasireiškia.

Pastaba. Rusvas šuo gali būti kreminės spalvos geno nešiotoju ir veisiant du rusvus šunis, jeigu abu šunys yra nešiotojai kreminės spalvos geno, gali gimti tiek rusvi tiek kreminiai šuniukai.